2011 m. sausio 31 d., pirmadienis

Sekmadienis!*

Sekmadienis buvo nuostabus! Švietė saulė, dangus buvo giedras. Jaučiau pavasari, nujaučiau, kad diena bus tikrai nuostabi ir ypatinga. Neklydau. Atsikėliau vėlai bet tai nesutrukdė man praleisti nuostabiai dienos. Man miegant ryte gavau žinute nuo B paklausė ar miegu. parašiau kad ne. Paskambino ir pradėjom plepėti. Tada tai nutarėm kad ji ateis pas mane trumpam. Na, bet tas trumpam tai gavosi ilgam ;D kūrėm eilėraščius apie "Ąžuolyną" tada užsimanėm pavalgyti. Pradėjom virti makaronus. Beverdant makaronus nutarėm susitarti su visu šešetuku į lauką. Na ką buvo ir kliučiu įvairiu bet mes su jomis susidorojom šiaip ne taip. ;) Na tai va susiskambinom pakalbėjom su vienu, su antru, su trečiu, ketvirtam jau parašėm. Taigi mes su B nuėjom iki jos jai reikėjo persirengti. Atėjom nieko nebuvo namie o raktu kaip tyčia nepasiėmė. Tada susiskambinom su mama poto E paskambinom susitarėm susitikti prie Didelės. Susitikom ėjom pas B vėl ji persirengė ir nešėm jos Tėčio raktus pas jos teta į ligonine. Nuėjom raktu bet raktu taip ir nepalikom ;DD Užuomaršos. 
Taigi galiausia susitikom su kitais šešetuko nariais. Susitike ėjom į globos namų nameli ;)) Iš ten išėja išmaudė B sniege. Jai tikrai buvo šlape ir šalta. ;D Va va kol sugalvojom kur eit tai ohoho. Taigi nutarėm nueiti į šešiolikaaukšti. Ten pasėdėjom pakalbėjom, kai kas užsiparino dėl nieko... Na, bet poto lyg viskas ir okai buvo. Nuėjom į „iki“ ten pasėdėjom tada išėja iš „iki“ parduotuvės prie poliklinikos išsiskyrėm su E ir R, tada palydėjom B iki ligoninės įėjimo likom trėsę nuėjom iki pradinės ten linksmai pabuvom, tada palydėjom iki „cento“ parduotuvės maždaug. Ir tada nuėjom pas mane. Na ką, diena taip smagiai ir baigėsi. Sekmadienis buvo tikrai įsimintinas tikiuosi bus daugiau tokiu įsimintinu akimirkų ;]]

2011 m. sausio 23 d., sekmadienis

Dėkui už nuostabu sekmadienio vakarą.

Sušildytus juoko bei muzikos namus, už tai kad namuose pakvipo milka ir arbata, už plepėjimus ir apie Vasario 14d. ir visus kitus prisiminimus, už nesamoniu darymą ir video žiūrėjimą, už galvojimą ką pirkti dovanų, žodžiu dėkui už tai, kad jaukiai praleidom laiką.    Laukiu daugiau tokiu šiltu vakarų kai už lango taip šalta. ;*

2011 m. sausio 21 d., penktadienis

Prisiminimai :))


 ♥Disney

♥ L.š.s.
 ♥Vasara
 ♥Vasara
 ♥Nuostabus laikai

♥ :)
 ♥Ohh...

♥Mm vasara

♥Geriausi mūsų vakarai!

2011 m. sausio 20 d., ketvirtadienis

Winter! ♥

 Kai mintyse tik tu.
♥ Brr... Kaip šalta be tavęs ;s*
 ♥ Kai užsimanom viska įamžinti nuotraukose.
 ♥ Kai kiekviena diena įsimintina.
♥Tea
 ♥Pozuojam. :)
 ♥Skanaus ;D*
♥Pozuojam. :)
♥ O čia kai stogą rauna ;DDD*


Sveikstam mergos nes reikia daugiau man nuotraukų kurias nešiu išryškinti :))
Dar Evutes čia trūksta ir būtume visos
:)*

Be meilės.

Pareiga be meilės- įkyri ir nuobodi.
Atsakomybė be meilės- šalta.
Teisingumas be meilės- kietas.
Tiesa be meilės- negailestinga.
Auklėjimas be meilės- bergždžias.
Išmintis be meilės- silpna.
Draugiškumas be meilės- veidmainiškas.
Tvarka be meilės- smulkmeniška.
Pažinimas be meilės- lėkštas.
Galia be meilės- žiauri.
Garbė be meilės- išdidi.
Valdymas be meilės- grubus.
Tikėjimas be meilės- fanatiškas.

Su gimtadieniu saulyt!!! ;*

S V E I K I N U !!!
Ąąąąąą Šiandiena tavo gimtadienis tavo saulytę, kad ir kiek pykomes kad ir kiek visko išgyvenom labai atsiprašau linkiu visko ko geriausio kad šitie metai tau butu patys nuostabiausi patys linksmiausi patys nuoširdžiausi patys turtingiausi sveiki ir visokie kokie tik gali. Tau jau 14metų ar tu tiki jau 14m. tau. Kokia didelė krasavica. Na ką linkiu dar nuoširdžiausiu draugų, aišku bakuriuko, kuris tave padarytu be galo laiminga, na dar gal laimės ir sėkmės šeimoje, linkiu puikiu minčių kurias galėtum panaudoti ateiti, linkiu visko ko trokšta tava jauna širdelė. Tikiuosi ji trokšta tik gero :))
O dėl dovanos tai dar galvoju ką tau čia padovanojus, na ir niekaip nesugalvoju. Kaip visada viska atidėliojau paskutiniom minutėm, taip negerai gavosi. Na dar čia ne per seniausia susipykom tai išvis negerai...
Na kol kas skiriu šį video ir šį eilėrašti. :)

Saulę didžiulę,
Lašą lietaus,
Medžio ošimą,
Giedro dangaus!
Kad norai pavirstų
Tikrove gražia,
Gėlės žydėtų
Tavoj širdyje!
                          
                           Sausio 20dieną. Su Gimtadieniu, Simona!!!♥

2011 m. sausio 19 d., trečiadienis

Gyvenimas yra įvairių spalvų


Imu į rankas pieštuką ir piešiu savo gyvenimą, kartais ryškų kaip vasaros saulė, kartais, atvirkščiai blankiai pilką. Kas galėtų pasakyti, jog gyvenu blogai. Tikriausiai šiandien nerasčiau nė vieno, kuris su rūpesčiu ištartų „man tavęs gaila“. Atrodau linksma, plepi, energija trykštanti asmenybė. Net pati nesuvokiu, kodėl žmonėms nerodau kitos, visiškai skirtingos savo pusės.

The story of love.

Viskas prasidėjo žiemą.Aš su drauge po pamokų stovėdavau stotelėje ir laukdavau autobuso,o jis su draugu rūkydavo.Mano ir jo akys visad susitikdavo...apsikeisdavom žvilgsniais...
Praėjo daug laiko,bet mes tik susikeisdavom žvilgsniais.Tačiau aš jį susiradau one.lt ir pradėjom bendrauti.Viskas buvo labai miela,sužinojom,kad viens kitam patinkam jau beveik pusę metų.
Dar dabar puikiai prisimenu kai pirmą kartą susitikom...Tai buvo liepos 7 diena.Buvo gan baisoka,nes nežinojau ką jam pasakysiu ir ar rasim bendrą kalbą,bet viskas sekėsi puikiai.Vos tik susitikom,apsikabinom...vėliau nuėjom atsisėsti ant suoliuko.Nelabai pamenu apie ką kalbėjom,bet tai buvo labiau draugiškas pokalbis,todėl labai nustebau,kai atsisveikinant jis mane apsikabino ir paprašė bučkio...pasibučiavom ir jis pasakė "Myliu"...Tai buvo taip netikėta,bet labai miela,nes jis man buvo žadėjęs,kad bebučiuodamas mane pasakys tą magišką žodį.
Po susitikimo su juo buvau labai laiminga,visa švytėjau,akys blizgėjo,rankos ir kojos drebėjo...visą vakarą jaučiau jo bučinį ant savo lūpų...Vakare labai nudžiugau,nes jis pasiūlė draugauti.Sutikau,nes jis buvo mano svajonė...Sutikau ir niekad dėl to nesigailėjau,nes kartu praleidom nuostabias akimirkas.Per visą savo gyvenimą patyriau beveik 2 mėnesius laimės-tai buvo laikas,kai buvome kartu su juo...
Geriausiai pamenu mūsų pirmuosius bučkius ir apsikabinimus.Jie buvo labai nedrąsūs,tačiau tokie mieli ir nuoširdūs...O ta diena kai mus žiauriai sulijo...nesvarbu,kad po tos dienos abu susirgom,bet prisiminimai išliko iki šiol.Viskas buvo nuostabu ir taip nepaprasta...Ilgai stovėjom apsikabinę,taip arti vienas kito...atrodė,kad egzistuojame tik mes ir nieko daugiau...Taip pat labai gerai pamenu,kai buvom kartu ir jis staiga užsimanė pagulėti ant žolytės.Ėjom ieškoti tinkamos vietos ir aš nusivedžiau jį prie ežero.Ten susiradom vietą...jis atsigulė,o aš prisėdau šalia.Jis mane įkalbėjo taip pat atsigulti.Pamenu,kaip gera buvo gulėti ir žiūrėti jam į akis,tas mielas,mėlynas,meilės kupinas akis...Vėliau begulėdami mes apsikabinom...Vienu momentu buvau pasidėjusi galvą jam ant krūtinės.Tos akimirkos nepamiršiu niekada,nes tąkart girdėjau kaip plaka jo širdutė...Bet šiaip,visos mūsų akimirkos yra nepakartojamos.Pirmi ilgi bučiniai...momentai kai jis mane apkabindavo,pakeldavo ir pabučiuodavo...sėdėjimas jam ant kelių...susikabinimai rankomis,kai sunerdavom pirštus...jo veido glostymas...jo gražios,į mane taip mielai žiūrinčios akys...bendra svajonė užmigti apsikabinus...Visa tai magiška...
Giliausiai širdyje išlikęs prisiminimas-tai "paskutinis mūsų susitikimas"...Mano mažutis buvo toks liūdnas,susinervinęs...Buvo labai sunku jį tokį matyti...Pamenu,mes pasikalbėjome,bet man nepavyko jo įkalbėti pabandyti dar kartą,todėl jis mane palydėjo namo.Dar prieš tai,jis buvo žadėjęs paskutinį apsikabinimą,bet vėliau apsigalvojo,todėl man teko pačiai jį apkabinti...pamenu,kaip jis prašė,kad jį paleisčiau ir vis kartojo mano vardą...Bet aš negalėjau ir nenorėjau jo paleisti,nesugebėjau...Dar ir dabar prisimenu kaip jis drebėjo mano glėbyje...Aš susigraudinau,nuriedėjo viena ašarėlė,bet jis jos nematė...Vėliau jis vis prašė,kad pažiūrėčiau jam į akis ir pasakyčiau "Myliu",bet aš vos išdrįsau,nes nenorėjau verkti jam matant...Jis taip pat pasakė,kad mane myli,bet mes turim išsiskirti...O jo akys...jos buvo tokios liūdnos...jose matėsi ašaros...Jau atrodė,kad galutinai atsisveikinom,bet kai aš stovėjau laiptinės tarpdurį,jis priėjo prie manęs ir prašė,kad pažadėčiau,jog neverksiu...pamenu,kaip jis laikė mano ranką...o man buvo taip sunku...Išsiskyrėm...jis ėjo namo,o aš pro laiptinės langą žiūrėjau kaip jis vis tolsta...Namie verkiau...Ryte pabudusi jaučiau praradimo jausmą...buvo taip sunku...Važiavau į kaimą ir prisiminiau kiekvieną mūsų susitikimą,jaučiau jo prisilietimus,bučkius...buvo skaudu...Bet mes susitaikėm ir aš buvau dėl to labai laiminga.Tiesa,pradžioje buvo labai sunku vėl būti kartu,nesipykti,tačiau mes viską ištvėrėm ir vėl buvom laimingi kartu.
O dabar tinkamas žodis "buvom",nes nepaisant mūsų meilės,jis pasidavė... Nebeatrado jėgų kovoti toliau ir išsaugoti mūsų meilę...Dabar jaučiu begalinį skausmą,nes viskas primena jį...Jis visad su manimi,mano širdyje...
Dabar pamačius jį suspaudžia širdį,prieš akis iškyla vaizdai iš mūsų meilės istorijos...norisi tik verkti pagalvojus apie tai...O dar matyti,kad jis mane ignoruoja-tai tiesiog nepakeliama...

2011 m. sausio 17 d., pirmadienis

Man be tavęs..


Aš nežinau, 
Ko liūdi mano siela, 
Aš nežinau, kas pavergė mane, 
Man be tavęs gyventi nebemiela, 
Man be tavęs pasaulio nebėra..