Už gražų rytojų

Aš grįžtu.

Po nemažo laiko tarpo. Dabar galbūt aš kitokia. Galbūt paaugau, subrendau.

Ir aš jaučiuosi visai kitokia, negu anksčiau. Suvokiu jog likau ta pati rudaakė mergaitė, bet viduje aš kitokia.

Galbūt daugiau juokiuosi, mažiau pykstu, daugiau šypsausi, stengiuosi būti gera.

Aš siekiu savo tikslų, ir ieškau tobulybės.

Dabar aš skinuosi kelią link savo laimės.

Ir vėl ne viena. Mane stipriai laiko už rankos ir visad pekelia, jei suklumpu.

Ir kartais tai gerai. Nes aš šiandien jaučiuosi mylima ir galbūt laiminga.

Bet aš nežinau kas bus rytoj, gal aš suklupsiu, supyksiu ant savo mylimo žmogaus, galbūt visos mano svajonės sugrius, bet jos jau griuvo net kelis kartus.
Bet jau šimtą kartų sugebėjau pakilt iš griuvėsių, tad sugebėčiau ir šimtas pirmąjį.

Tad, žmonės, už gražų rytojų !