Netikiu meile

Čia tiesiog Aš ;p

Ji rudų akių.Jos lūpas dažnai puošia šypsena.Ji kartais pašėlsta.Ji dainuoja viena kambaryje.Ji šoka kai jai gera.Ji myli draugus.Ji negali būti be muzikos.Ji mėgsta komplimentus.Ji kartais tiki melu.. Ji esu aš...

Ten tiktai mergaitė… Mergaitė su šimtą kartų apgauta širdimi.

‎10 įrodymų, kad beprotiškai jį myliu

1. Nuolat apie jį galvoju
2. kaip esame kartu, laikas tiesiog ištirpsta
3. Draugės į mane žiūri keistai
4. Jis moka mane nuginkluoti
5. Mano nuotaika kinta kas minutę
6. Mano kūnas virpa jį pamačius
7. Draugėms nusibodo klausytis pasakojimų apie jį
8. Man patinka jo vardas ir pavardė
9. Galvoju, kada su juo susitiksiu
10. Kiti vaikinai atrodo baisūs nuobodos…

Tu esi Kaltas dėl to kas vyktą manyja...

Čia Jis. Atrodytu nieko nekaltas, linksmas ir šiaip geras žmogus.
Paliktą su sudaužytomis svajonėmis, viltimis, ir tą kvaila meile, kurios net nesitikėjau Tau jaust... Klydau... Tu atrodei kitos... Vėl klydau... Dabar dėl kiekvienos ašaros, liūdnos nuotaikos esi kaltas Tu.. Gal ir negražu tave dėl to kaltinti, bet juk Visi puikiai žinom, kad taip elgtis negalima... Pabūti ir po to palikti ant to momento kai netikėtai įsimyli..
Viso to ką išgyvenu priežastis esi ir būsi TU!

Kovosiu su savim ir savo silpnumu.

Kovosiu su savim ir savo silpnumu. Dar mėnesį. Nors jau atrodo, kad tikrai nebegaliu. Jaučiuosi tiek palaužta, kad atrodo tuoj išprotėsiu. Skauda jau ne tik emociškai, bet ir fiziškai. Visur. Kartais neina kvėpuot iš nervų. O širdis plaka taip, kad atrodo iššoks iš krūtinės. Geriau jau niekas su manim išvis nešnekėtų, nes kiekvienas ne taip pasakytas žodis nervina, priveda iki ašarų. Dieve, pasidariau tokia silpna. Bet neleisiu, kad jie mane pražudytų.

Ir jau nebesijaučiu savanaude. Pastebėjau, kad yra ir didesnių savanaudžių, tad prieš juos aš nublankstu. Tik baisiausia, kad jie taip arti..

Noriu!

Noriu pabėgti nuo viso to skausmo, kuris manęs niekaip nepalieka..Noriu džiaugtis, mylėti ir kad niekas netrukdytų man to daryti..Noriu rėkti visam pasauliui, kokia aš esu laiminga!..Noriu svajoti atsisėdus ant ežero kranto. Noriu atsibusti saulėtą vasaros rytą ir jausti kaip saulės spinduliai glosto man skruostus.Noriu pajausti, kad ne viena šiam pasaulyje esu. Noriu dainuoti, šokti,noriu linksmai, laimingai gyventi.
Bet žinai, ko aš noriu labiausiai? Tavęs, tik Tavęs…

Draugystė tai gražiausias jausmas kai žinai, kad turi šalia savo patį patį geriausia draugą(ę). Kai žinai, kad gali išsipasakoti, atskleisti savo pačias pačias slapčiausias paslaptis ir kai žinai, kad jis tave visada supras. Aš tai pat turiu geriausia draugę kuria galiu pasitikėti ir saugoti.Tai branginkim savo draugus, nes gali atsitikti taip, kad kažkada gyvenime galite su savo draugu pasukti skirtingais keliais…

Turiu jų daug ir kada prie progos kai gausiu fotiką būtinai su jais visais nusifotografuosiu ir jums čia parodysiu.
O dabar čiau ;} einu į dušą ir filmų žiūrėti ;p*

Aš tik žmogus

Norėčiau padovanoti tau lietų. Tokį vėsų, bet dieviškai gaivų. Bet deja,
aš tik žmogus ir tegaliu padovanoti tau lašą. Imk, jis tavo. Norėčiau
padovanoti tau viso pasaulio pievas, bet aš tik žmogus. Atleisk… Taigi
įteiksiu tau mažą gėlytę, kuri nuvys greičiau negu tu. Štai ji, imk. Norėčiau
tau padovanoti bekraštį dangų. Deja, aš jo nepakeliu, juk aš tik žmogus. Taigi
dovanoju tau vieną žvaigždutę. Dabar pažvelk pro langą. Pirmoji žvaigždutė,
kuri  tau patiks bus toji. Aš tik žmogus, bet man tas nerūpi. Žmogus yra
didis savimi, o tai svarbiausia. Vieni liūdi lyjant, kiti džiaugiasi. Vieniems
dovanoja gėles, kiti visą gyvenimą žydi. Vieni garbina žvaigždes. Kiti yra
patys ryškiai šviečiančios žvaigždės. O dabar nusišypsok! Juk pasaulis toks
nuostabus.Visi mes einame į šviesą, tad duok ranką - eime kartu!

Hm.. Draugai, bet nevisi

Nevisi draugai tie
kurie tau šypsosi… Nevisi myli nors jie tau sako kad myli… Nevisi užjaučia
kai tau būna liūdna,bet sako kad gaila… Kiekvienas žmogus pasako daug bet
padaro mažai ir nereikia tikėti tuo kas tave nuvylė daugiau nei  vieną kartą,kiekvienas klystam,bet jei nuvylė
vieną kartą,bet to nepripažino tą kartą tu atsiminsi o jei jis tą padarė ir
gailėjosi tu žinai kad jis nuoširdus ir tą kartą pamirši…

Nekenčiu

Nekenčiu to, kuris sako, kad myli, nors veikiausiai nė nesupranta ką tas žodis reiškia ir vėliau
viską sutrypia, kartu ir mano norą gyventi, bei egzistuoti.
Nekenčiu tų, kurie apsimeta draugais, įgauna mano pasitikėjimą tik tam, kad turėtų apie ką pašnekėti
už akių ir mane pažeminti.
Nekenčiu visų kurie drįsta prišnekėt visokių dalykų, kurie niekintų mane ir po to parašytų, kad myli
mane ir brangina.

Tarp Gyveibės ir Mirties

Viskas gyvenime turi savo reikšmę, savo vietą. Net mirtis. Vadinamoji pabaiga. Vieni jos bijo, kiti- ne, dar kiti laukia, o kai kurie net nesusimąsto. Yra ir tokių, kurie nori mirties. Tokia buvau ir aš… Mintys apie mirtį aplankydavo kasdien. Savižudybė atrodė išeitis. Bet nuo ko? Nuo to pačio gyvenimo, sunkesnio už mirtį…daug kartų. Mirtis daug paprastesnė. Dabar džiaugiuosi, kad buvau stipri ir save susiėmiau laiku. Bet nuolat balansavau tarp dviejų dalykų: gyvenimo ir mirties… Hmm... Šiaip visada laikiau save silpna. Ir tik visai neseniai, tiesiog eidama namo suvokiau, kokia aš vis dėlto stipri. Man dar nėra 16-os, o jau esu patyrusi labai daug žiaurumų, kurių nelinkėčiau niekam patirti, net pikčiausiam priešui, ir sugebėjau nepalūžti… Sugebėjau netgi Beveik nežaloti savęs. Beveik nesipjaustyti savo rankų aštriu peiliuku… Net nesuvokiau, kad nesipjaustau dėl savęs. Esu stipresnė už daugelį. Neištverčiau tik vieno dalyko- Angelo Sargo netekties…

...

Mylėk taip, lyg niekada nebūtum įskaudintas’. Ar tai įmanoma? Ar įmanoma mylėti, kai žmogus, kurį labiausiai mylėjai tave atstūmė, žmogus, kuriam tu buvai pasiruošusi atiduoti gyvenimą, tave savo žodžiais nepagydomai sužalojo, žmogus, bet kurio tu neįsivaizdavai savo gyvenimo, tiesiog nusispjovė ant tavo jausmų ir paliko širdy vien tuštumą.. O juk kažkada man jo akys buvo gražiausios, nuo jo šypsenos išsilydydavau, o be balso tiesiog neisivaizdavau savo gyvenimo. Bet po to karto, kai mano širdis buvo gražiai sudaužyta, mano jausmai dingo.Mano akys nebežiba, kai jį pamatau, rankos nebedreba iš jaudulio, pilve drugeliai jau išblėso, o širdis iš džiaugsmo jau seniai nebešoka iš krutinės. Aš taip norėčiau vėl pamilti, bet nebegaliu, o gal tiesiog bijau, bijau, kad būsiu vėl įskaudinta..

Tikriausiai buvau per daug įskaudinta, todėl dabar niekaip negaliu įsakyti širdžiai pamilti..

Jėėėėė pagaliau prisėdau prie Bloggo : )))

Tai va gyvenu tikrai įdomiai :))
Buvau stovykloj iš kurios grįžti net nesinorėjo. Grįžau su ašarom veide, nes nenorėjau palikti jūsų. Tos maldos, tie pusryčiai, pietūs, vakarienė, naktipiečiai, laiškai, garsusis UNO, Neli Paltinienė, talentai, užduotys, Naktinis krosiukas, hamakai ir panašiai... TAI TIESIOG NEREALU!! Širvintai jūs NUOSTABUS!!! Laukiam jūsų vėl greitu metu! :))

 Rytinė mankšta.

 Irmantas

 Marius

 Edvaras ir Deividas. Pritūpkės.

 Žvejai.

 Laima

Komanda sveikinasi su kita 

 Deividas

 Edvaras-Edvardas

 Lukas

 Garsusis UNO ir teatras "Be Vykaro"
Zupa ktletai. 

 Miglė

 Žvejai 

 Kita komanda sveikinasi su kita :)

 Laurynas-Vykaras 

 Garsusis Antanas 

 Skaudusis žaidimas 

 Saulės vaikas 

 O čia štai mes visi :)

 Julita 

Eko Dvasios Ubagai

Draugai DĖKUI už viska!!!


O vakar aš buvau Piligriminei kelionei į žemaičių Kalvarijos kalnus. Ten tikrai buvo įdomu.